Skenduolė

Merga pavargusiom spalvom
Saulėlydžio ugningas garbanas,
Jo liepsną lyjančią pagarbinus,
Į jūrą skęsta negyvom
Akim, virpėdama pasineria
Į gailiai giedančius dažus
Ir jaučia didelio akvariumo,
Kurs nori mirti, pirmą nerimą,
Ir glosto bangą rankos neriamos,
Ir tyška vakaras gražus.

Šviesa

Mirties tarnaitė – šviesa, sudžiūvusi ir kantri kaip sena vienuolė, negirdimu žingsniu įeina į varpinę ir mato žilą balandį – užsimerkusį, laukiantį mirties: pirmo smūgio iš penkių tonų vario, kabančio virš jo galvos.
[Daugiau…]

Greitis

Suliejęs laiką ir erdvę į vieną tiesiąją, drebančią dideliame vėjyje, greitis, trenkęs per gamtovaizdį geležine ranka, žiūri, kaip medžiai ir stulpai, užsimerkę iš baimės, lekia kaukdami į savo neišvengiamą likimą.

Venecija

Jie bangoj pakyla iš lėto
Paauksuoto stiklo tvane:
Ticianas ir Tintoretto
Ir gondolų juoda minia.
[Daugiau…]

Gėrėjų mirtis

Jie vėsią vasarą ir žiaurią žiemą gyrė,
Į dangų keldami dainuojančias taures.
Nė vienas angelas jiems skausmo nepaskyrė,
Nė vienas demonas jų namo nesuras.
[Daugiau…]

Dienų melodija

Daug kas, daug kas širdį kremta,
Bet ir džiaugtis žmogui lemta…
Audėjėlė veja ritę,
Vašką žvakei tiekia bitė,
Ieško karties apynys –
Toks gyvatos rezginys…
[Daugiau…]

Akordai

Menka, ką tu vien protu žymi –
Būtį reikia minti širdimi…

Kai dailidė medį kirs ir droš,
Skiedros, drožlės beržu nebeoš…
[Daugiau…]

Būties psalmė

Truks amžius, kas amžiams sužėlė,
Truks mirksnį, kiek mirksnio pelnyta,
Todėl neliūdėk, ramunėle,
Kad tu sužydėjus nuvytai…
[Daugiau…]

Serenada

Už kalnelių saulė leidžias…
Amžių slaptos knygos skleidžias.
Žemės šlamesys nutilo…
Švyti jaunatis ant šilo…
[Daugiau…]

Saulėlydžio melodija

Žemės tyrai tyliai minga,
Ir jau rengias iškilmingai
Žydrio tolių karalienė
Į kelionę jos kasdienę…
[Daugiau…]