Mirtis

Tenai aš vienas pro mėlyną viršūnę,
anapus savo žygių aš vienas keliavau;
ir, kaip po Nemuno tiltu vaizbūnas,
po nežinios našta buvau.

Saulė ir smiltys garbanas šukavo,
didžiulės pušys meldėsi kalnuos tyliai,
ir paskutiniosios brėkšnos oktavos
paskutinieji blėso spinduliai.

O kaip aš tave apimsiu, kad tu Svajonė,
o kaip aš tave sugausiu, kad tu Mintis,
o kaip aš pas tave nueisiu, kad tu Kelionė,
o kaip aš tave sutiksiu, kad tu Mirtis – -