Mes kaip žiedas

Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas –
plauks rugiai, išplauks ir vėl žydės.
Mes kaip žiedas, mes kaip rugio žiedas,
šlamant lapui ir paukšteliui giedant,
paklausykim plakančios širdies.

Virš papievių kyla baltas rūkas,
virš palaukių rūkas nusileis.
Virš papievių kyla baltas rūkas …
Jos plakimas vis tyliau nuūkaus
ir užges su saulės spinduliais.

Upės, kloniai, girios ir kalneliai
veltui saulę mos ir veltui mus –
upės, kloniai, girios ir kalneliai
verks, kaip žemės mirštančio karaliaus,
susirinkę pas tuščius namus.

Ū … uhū … nueis per gilią girią
ir kalneliais, kloniais, upėm grįš –
ū … uhū … nueis per gilią girią
mūsų dienos, mūsų metai mirę
ir sesuo, šalta sesuo – mirtis …