Kapų vardai

Mes regėjom – daug nuvyto čia vainikų,
mes regėjom – prakeliavo daug pro mus,
mes regėjom. kaip jų žemės sapnas nyko
ir kaip rado jie čia amžinus kapus.

Mes girdėjom – verksmą kūdikio nekalto,
mes girdėjom – raudą mylinčių širdžių,
mes girdėjom – duslūs dūžiai naktį šaltą
ir raudojimas nualpusių žvaigždžių …

Grįžta žingsniai tų, kurie viešėjo,
grįžta žingsniai mylimųjų ir našlių,
grįžta žingsniai morų mirusio nešėjo,
koplytėlės sargo, daug čia laisčiusio gėlių

Tik negrįši tu, čia ramų atilsį suradęs,
nepraeisi niekad atgalios pro mus,
kaip šalta mirtis, bejausmis ir bežadis,
radęs dieną savo Ten, o čia – namus..