Dvi dešimti sū

Ruduo Paryžiuj – šlapia –
Bulvaruose šviesu –
“Štai, gėlės! Gražios! Kvepia!
Tik dvi dešimti sū!

Čia baltos, čia raudonos –
Taip mėgiamos visų –
Nevalgiau šiandie .. . Ponai!
Tik dvi dešimti sū!”

Šalti lašai sruvena
Nuo sulytų kasų – ,
“Oi, pirkit, ponai mano,
Tik dvi dešimti sū!

Palauk! .. nors tu, bent vienas
Neužsikimšk ausų!
Stimpu čia visą dieną
Už dvidešimtį sū –

Nuvargę stingsta pirštai
Ir akyse tamsu – –
Gyvenime! Aš mirštu,
Dėl dvidešimties sū!”