Būties psalmė

Truks amžius, kas amžiams sužėlė,
Truks mirksnį, kiek mirksnio pelnyta,
Todėl neliūdėk, ramunėle,
Kad tu sužydėjus nuvytai…

Neslūgsta būtis, ir nesenka
Jos amžinas sklidinas pilnis –
Tik tai, kas atskirta, kas menka,
Jūriuoja ir skęsta kaip vilnys…

Visatos įsakymą ruošęs,
Ne bergždžias želmuo vienadienis –
Jo žiedu jos aukuras puošias,
Ji liepsną ir dūmus suvienys…

Ir puošną visatai išadę,
Pasvirę, nuvytą, nualę,
Mes grįžtam į būtį bepradę,
Mes grimztam į būtį begalę…