Jau pirmu sakiniu

Jau pirmu sakiniu
autorius pradeda kalbėti apie Mirtį.
Ji atsiranda lyg iš niekur,
iš tuštumos be jokios priešistorės
ir tuoj pat užima
svarbiausią vietą minėtame tekste. [Daugiau…]

Gulėsiu

Gulėsiu po lempom kažin kokioj salėj tuščioj.
Gulėsiu karste arba lovoj po apklotu plonu.
Kažkas dar kalbėsis ir gers po grindim apačioj,
Kažkas reikalaus, kad šoktų, dainuotų ir plotų.
[Daugiau…]

Juodas angelas

Gal jau mirsim? O gal dar ne…
Juodas angelas stovi kalne.

Juodas angelas saugo kapus.
O gal tuos, kurie dar pabus?
[Daugiau…]

Melas

1.
Jam įsakė nušauti žmogų.
Šautuvas blizgėjo išteptas alyva.
Pasmerktojo galva blizgėjo prakaito lašais.
Jis nutaikė į pasmerktojo galvą.
Juodu skyrė erdvė, ir staiga, erdvėje sumirgėjo balandis.
Jis iššovė, ir balandis persigandęs nuskrido,
mojuodamas sparnais, baltais kaip mirtinai
išgąsdintas žmogus, kurį jis nušovė.
Smilgos šiureno lengvo vėjo liečiamos.
Aš noriu valgyti, tarė jis.
Tai buvo melas.
Jis melavo, kol numirė.
[Daugiau…]

Rauda boružei. Vasaros sapnas

Rytą,
patekant saulei,
mirė boružė.

Ją vežė iškeltą aukštai
stikliniame laše.
[Daugiau…]

Kukučio pagailėjimas tamsią audringą naktį

Kur, tu, Kukuti, dabar –
po mirties?
Eini kur nors perlytas,
palinkęs prieš vėją –
lyg eitum į kalną,
net šunes
tavęs neaploja.
[Daugiau…]

Kumelaitė Kukučio ausy

Per naktį
Kukučio ausy
užaugo smagi kumelaitė.
Iš džiaugsmo jinai šokinėja,
žvengia
ir spardo į ausų būgnelius.
[Daugiau…]

Helovynas

Tarė man panelė Elvyra:
– Baisiai aš bijau tų vampyrų.
Aš nustebęs jai atsakau:
– Kuo gi mes baisūs taip tau?
[Daugiau…]

Lapkričio 1 dienai

Dangų nudažo gaisai kruvinai
Ir medžių grėsmingi šešėliai,
Tamsos pabūgai, naktyje vėl dingai,
Žinai juk, kad blogis besielis.
[Daugiau…]

Helovinas

Nuodų tau nemaišiau į vyną. –
Išgerk! – taurė ne paskutinė.
Gal tai jaunystės eliksyras,
Ar vaistai gal nuo pamišimo?
[Daugiau…]