Širdies pavasaris auksinis

Širdies pavasari auksinis,
esi purienoj tu gelsvoj,
esi tu žydinčiuos žvaigždynuos
ir meilės pasakoj gražioj.

Girdžiu aidėjimą iš tolo,
gaudimo gandą lig žvaigždžių,
ir kaip jaunystė kažkur puola
ir šviesią maldą jos girdžiu.

Kai meilės maldą jos pakėlęs
dangus į saulę nešt pagaus,
vėl iš kiekvieno žodžio gėlės
žydės nuo žemės lig dangaus.

Vėl meilės pasakoj krūtinė
ir siaus, ir vės, ir trokš, ir kais –
širdies pavasaris auksinis
žydės visais visais žiedais!