Priešingais keliais

Kas tau, miela, sakyti galėjo,
Kad pavasario monai ne mūsų?
Jau gana. Išklajojau alėjas,
O šį vakarą liūdnas pabūsiu.

Mano tėviškės tu nepažįsti…
Tykiai verčiamos vagos arimo.
Vakare sausos lazdos pražysta,
Pilnas mėnuo per naktį prarymo.

Kas man tavo karminas ir šilkas,
Kas man ašaros tavo tos gailios?
Kai po paruges skleidžias vosilkos,
Kas tau mano šios tylinčios eilės?

Aš seniai tau vis noriu išaiškint,
Kad pasakų nėr jau šioj žemėj…
Sudegink visus mano laiškus
Ir niekam daugiau nesižemink.