|
-> Jau mes nutolome.
Tėra ramus vidurdienis:
pavasario lietus čiurlena
pražydusiom alyvų šakomis,
žalioj žolėj negyvas
paukštis pakelia sparnus
ir išskrenda ieškoti
savo kapui vietos.
Skaityk mano meilę,
užrašytą pirštais,
geležies neliejusiais;
skaityk mano žodį,
neužgrūdintom rankom
meilę palietusį.
[Daugiau…]
Mes žaidžiam žmonėmis,
ir žmonėmis galingais.
Mes žaidžiam vakarais tyliais
arba vidurnakčiuos giliuos, kada suminga žvaigždės
ir kai matyt ženklai ateinančios audros.
[Daugiau…]
Rūpestėli mažas, Rūpestėli menkas,
prie Tavęs suklupti pakeleiviai renkas.
[Daugiau…]
-> Pasauly daugel pinigų kursuoja
Senų kaip žmonija sena.
Tarpu savęs jais žmonės santykiuoja –
Vadinas jie tai: aukso meilė ir aistra.
[Daugiau…]
Tu pamiršai mane,
Ir aš tave pamiršiu.
Negaila to, bet kai kada,
Iškilę į paviršių,
[Daugiau…]
Sėdėjom, gal dar pameni, tada prie miško
Ir kramtėm eglių ir pušų skujas.
Buvai tu taip gražiai pablyškus –
Įsmeigus į mane akis melsvas.
[Daugiau…]
Tu sakai, ji gyvena toli,
Gal pily, gal pajūrio šaly,
Išsiilgus tavęs jau seniai,
Tik paklydęs ilgiausiam kely,
Kur ją rast, kaip ieškot, nežinai.
[Daugiau…]
Man vis tiek dabar kur eiti.
Ir vis vien man kur sustoti.
Melsvos upės susiraitė.
Geležinės žviegia stotys.
[Daugiau…]
-> 1
Po sutemas, kai nuobodu ir veik negalima.
Po karčemas ir vis gilyn į jas.
Tada – ak, dar aiškiau vaizduojasi kaip kaliniui
Stiklinio tavo veido linijos.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai