Nežinoma fosilija

Iš praeities gražiųjų atminimų,
iš užmirštų gyvenime dainų
pasidariau sau nuostabų gyvenimą –
vienas esu jame ir vienas gyvenu.

Vienas esu jame nežinoma fosilija …
Kas netikės istorijos keistos,
gūdžios tylos nežemiškas tylumas
kada vidurnakčio balsu verks ir vaitos?

Kada vidurnakčio balsu ir sopuliu
nueis dangun žvaigždėtoji malda,
šventas akis nuleidus amžinoji Meilė
pakvies ja melstisi visų gyvų širdim gyva.