Netikra moneta

Kaip saulės
Aš ilgėjaus
Jos rankų
Šilimos.

Bejos –
Man šalta
Vėjuos.
Bejos –
Nėra dainos.

Gal ją
Buvau sutikęs?
Atspėti negaliu.
O gal
Nuėjo tykiai
Kažkur
Kitu keliu?

Kaip saules
Jos ilgėjaus.
Kaip žvaigždę
Ją rinkaus.

Ir ji –
Man suspindėjo!
Nukrito
Iš dangaus.

Tarp obelų
Putotų
Liepsnojo
Kaspinai.

Sumaišė
Mano protą,
Visus kelius
Jinai.

Aš ją glaudžiau
Kaip savą,
Taip laukiamų
Seniai.

Bet…
Lūpos tos
Melavo.
Melavo bučiniai.

Ir buvo
Rankos šaltos.
Bet aš nuo jų
Degiau.

Ir išėjau
Sugeltas,
Sušalęs
Dar daugiau.

Tai netikros
Monetos
Apgavo
Blizgesys.

Tegu jinai
Ir mėtos.
Negrauš jos
Ilgesys.

Ir vėl
Man šalta vėjuos,
Gyvenimo
Kely.

O ta,
Kurios ilgėjaus, –
Kažkur
Toli
Toli.

Ir jai
Gal šalta vejuos
Be mylimo
Dainos.

Galbūt
Aš jos ilgėjaus –
Nežinomos,
Vienos.