Naktinis pasimatymas

Šlapioj žolėj prabėgo fortepijonas.
Akordų smūgiai nukrėtė rasas.
Šlamėjimą girdėjo šventas Jonas,
Tvankiems šilkams nuskridus į dausas.

Kapuos kvepėjo vos numiręs šienas.
Jame klajojo lepūs kvėpalai
Moters. Nuo debesio lelijų pienas
Tekėjo žemėn, ir vėlai

Išgirdę muziką, kuri nutilo,
Jie nusigando vienumos, –
O ji kaip juodas potvynis pakilo
Iš begalinės gilumos.