Mes neturime namų

Mes neturime namų pas juodą girią,
mes neturime baltų avių bandos,
mes išbėgę iš gyvenimo, kaip Mciri,
nebenorime jin grįžti niekados.

Kur tu būsi, mano miela, mylimoji,
ar paklausei, kur tu eisi be manęs –
tie naktigoniai pamojo ir nujojo
ir pernakt nekūrė laužo nei ugnies.

Mūsų laukas, mūsų lankos, viskas mūsų,
mūsų žvaigždės, mūsų laimė, viskas mūs…
Žalia žemė sutemų sapnan įgluso,
vaikšto vakaras, o vaikšto po namus.

Mes neturime namų pas juodą girią,
pas mus vakaras per amžius neateis –
tai gerai, kad mano tėvas biednas mirė,
kad tu visas mano turtas, tai gerai.