Ir aš nešiojau

IR AŠ nešiojau gyvą žaizdą…
Žaliuodama juk guoba sutrūnėja!
Šiandien rašau kaip Liūdno Vaizdo
Riteris Tobozos Dulcinėjai.

Pritiktinai senoj bažnyčioj
Žydėjo akys, gelto kasos,
Kaip andai Dantei Beatričės,
Kaip Leonoros Tasui.

Kad būt širdis akmuo ar plienas,
Ir tai eilėraštį sudėtum
In tono molli Lalagenai,
In tono molli nutylėtai…

Ir, žinoma, man veidas kaista,
Kad ji kaip mūza, kad kaip lašas
Panašus į Liūdnojo Vaizdo
Riterį tasai, kurs šituos žodžius rašo.