Grįžkit!

Tais nudegintais takeliais…
Kai žolė žaliuos,
Grįžkit, mano dienos žalios,
Grįžkit atgalios!

Grįžta lapkritys ir gruodis…
O gegužis ne?
Nors išvargęs, nors pajuodęs,
Pilka miline…

Apkabins rankas man vėl jis:
(Metai jau treji!)
– Kokios šaltos letenėlės!
– Bet širdis kaitri.

Ir neklaus – ko mano plaukus
Nubėrė šarma.
Lyg ne šimtą metų laukus,
Būsiu – kaip pirma.

Ir gegužis, ir birželis
Kaip pirma žaliuos…
Mano dienos, mano žalios
Grįžta atgalios!