Tėviškės kleveli

Stovi čia visą šimtmetį.
Begalinio švelnumo tavo šiurkšti žievė,
lapai tolydžio keičia savo spalvą:
nuo žalsvumo su auksiniais žiedsosčiais
ligi tamsaus kraujo spindėjimo.

Lengva man prie tavęs –
viskas atslūgsta, nutolsta,
tavo paveikslas visada man akyse.
Stovi čia visą šimtmetį,
o aš ir nepaklausiau,
ar tau lengva su manim…

Istorija eina pro tave,
keisdama vėliavas ir vardus,
tik žemė ta pati po mūsų kojom…
Nežinau, ką tu galuoji,
ką kalbiesi su paukščiais,
su prisiminimais…

Klausiu, savęs, katras labiau
mes vienas kitą pažįstam…