Viskas apie vilką

Vieną sykį pasiryžki
Ir keliauk į Vilkaviškį,
Dunda, rūksta fabrikai –
Čia gaminami vilkai.

Kad nebūtų žiemą ilgu,
Siūlau: nusipirkit vilką!
Tiems, kas pinigų neturi,
Duoda už makulatūrą.

Kaip atrodo tie vilkai?
Paprastai:

Tartum šviesoforas vilkas,
Turi tris akis nepilkas.
Kojų – nesunku atspėti –
Kaip septynios taburetės.

Nors benzino nevartoja
Ir estradoj nedainuoja –
Jam vis tiek iš uodegos
Rūksta dūmai nuolatos.

Galit jį įkelt į stulpą, –
Ten jis baisiai graudžiai čiulba.
O jei norit kur važiuoti, –
Vilką nesunku vairuoti.

Vilkui ant galvos, matai,
Auga dviračio ragai,
Vietoj stabdžių auga šluota,
Bet – gerai sureguliuota.

Jeigu reik važiuot į priekį –
Automatiškai jis bėga.
Bet, jei tu skubi atgal, –
Vilką mint reikės pedalais.

Pasitaiko – vilkas šis
Kaukia tartum garvežys
Ir ant geležinio kelio
Tempia du šimtus avelių.

Nors knygelių jis neskaito,
Mėgsta Raudonkepuraitę.
Na, dar mėgsta jos senelę,
O kitiems – užleidžia kelią.

Taigi, matote, labai
Kultūringi tie vilkai.
Vilkas mandagus kaip skėtis –
Tik nereik įžeidinėti.

Jei pietaujat, kai pašąla,
Su vilku už vieno stalo, –
Tai netinka po stalu
Jį tampyti už sparnų.

Ar baltos kreidos raidėm
Jam ant nugaros rašyti:
Gediminas + Marytė = M.

Pasislėpęs tarp aviečių,
Jam nesiūlyk cigarečių —
Vilkas keistas tartum tėtis, –
„Kam rūkai?” – ims klausinėti…

Bet jau baigtas kūrinys, –
Vilkas graužia mano koją…
Jei nebepasimatysim, –
Neminėkite bloguoju…