Pamiršk mane, sparnuotoji plaštake,
Kol žydi saulėje visi žiedai.
Dar tavo laimės dienos nesukakę,
Dar daug šviesos ir džiaugsmo neradai.
Plazdėk visur, kaip margas saulės svečias,
Kur kvepia skaidrios gėlės ir medus.
Tegu tavy jaunatvės žiedas skečias,
Kad būt visiems saulingas ir saldus.
O kai sparnų pakelt jau negalėsi,
Širdis apalps nuo saulės ir kaitros –
Ir jau miglotam sūtemų pavėsy
Varpai tylias nakties maldas sugros
Ir žemei adarys žvaigždėtą dangų,
Kaip kniūpščią taurę degančiais lašais, –
Tada tu atplasdėk ties mano langu
Pasveikinti mane vidurnakčio aidais.
(+10)
Loading...
Autorius: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 13,423 | 
grazus eilerastis
Perskaičius autoriaus “Altorių šešėly” ir truputį paskaičius jo biografijas, šie poeto eilėrasčiai palieka gan didelį ir akivaizdų supratimą apie tuometinio gyvenimo akcentus, kurie vertė sielotis patį autorių. Kuo daugiau sąsajų ieškau, tuo labiau peršasi idėja, kad Liudas Vasaris ne tik metoforiškai bet ir tiesiogiai perteiktas autoriaus gyvenimas nors jis tiesiogiai to ir nepripažino.
Šis eilėraštis yra labai gražus emociškai