Lakštingala

NET PILNATIS žalsvam skliaute sustingo,
Kaip perlas paristas stiklu –
Ištryškusi tyra lakštingala
Pabėrė džiaugsmo išteklių.

Atėjo pasaka naktis į šilą
Viršūnių aidu išdidi,
O treliai skverbėsi į tylumą –
Taip laimėn veržiasi širdis.

Atėjo pasaka, ir mes ją matėm –
Trapia voratinklio gija…
Iš desperacijos “anatema!”
Kuždėjo krisdama skuja.

Atėjo pasaka į žalią naktį,
Atėjo pasaka į mus –
Nuversti sunkų karsto akmenį,
Versme atverti troškimus!

Atėjo pasaka ir mus ištiko,
O versmės niekad neišdžius,
Nes džiaugsmas liejasi į nykumą,
Nes plaka daugelis širdžių.

Į šitą šilo pasaką, į žalią,
Į šitą džiaugsmą įsiliet
Ir eit pušų spygliais, šakelėmis,
Lyg ta lakštingalos čiurkšlė!

O nieko, nieko pasakai nestinga
Dėl ko tu, ašara, rities?
Šaltinio krikštolas lakštingala
Ir džiaugsmas liejas iš nakties…