|
-> Vaikai kieme po sniegą
Bėgioja tekini,
O mano Rainis
Miega,
Atgulęs pakrosny. [Daugiau…]
Sniegena, smegenėle,
Vai kas tau pasiuvo
Tokią raudoną prijuostėlę?
Kaip šermukšnio uogą,
Kaip rožės lapelį,
Kaip aušros spindulėlį?
MES NETURIME čia nieko – nei pastogės,
Nei tėvynės, nei mažiausios vilties spindulių,
Mes neturime gairių nei tikslo, o taipogi
Mes nežinome kur eiti, nei kuriuo keliu,
[Daugiau…]
NET PILNATIS žalsvam skliaute sustingo,
Kaip perlas paristas stiklu –
Ištryškusi tyra lakštingala
Pabėrė džiaugsmo išteklių.
[Daugiau…]
-> AUKŠTAM kalne ąžuolo pilis.
Bokštų bokštai aukštam kalne.
O karalius ten vilyčią
Į pat širdį taiko elniui.
[Daugiau…]
NUMIRĖ karaliaus šuo – šunelis geras,
Geriausias iš šunų…
Ir sušaukė karalius visą dvarą
Ant šunio šermenų.
[Daugiau…]
Toli toli, girdžiu, varpai suskambo,
ką šaukia jie – tave, mane, ar juos?
Ar tuos, kur sutemoj paklydo ir paskendo
ir amžinai tenai klajos …
[Daugiau…]
Ką ryto paukščiai gieda, –
Tu aidas jų giesmės,
Tu kaip lelijos žiedas
prie trykštančios versmės
[Daugiau…]
Esu aš paukštis, vėtroj nepaklydęs
ir niekad neišleidęs žemės iš akių,
skrendu viršūnėn, kur kaip saulė žiedas žydi,
regiu jį rytdienoj galingą, šviesų, didį
ir pro perkūnijų aidėjimą šaukiu:
[Daugiau…]
-> Iš aukšto ąžuolo išskris benamė paukštė,
išskris nakties ir vėjo pabaidyta,
išskris jaunystė vienąnakt iš rankų,
kaip mėlynas balandis šaltą rudens rytą…
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai