Viršininko išbarimas

broliai su tavim kalbės
stulpai apleistos tvoros
būgnai išsitempę
balsai palei žemę
pats matai iš trečio aukšto
kad kaip višta be galvos lakstai
o, kad būtų pagaliau gyvenimas
nusibrauktų viskas iki šiol
bent viena diena
bent viena naktis praeitų
be ant antlapio spaudimo
kaip gėlės jūsų naktys, broliai,
jūsų pasakos ir bokštai
karalysčių šviesos keičiasi po kojų
traukiasi nuo vietos iki vietos
procesijos ir kibirkštys
per mane jėgos traukiasi
šaltis kyla po rankove
akys seka šviesas
ląstelės migruodamos žemyn dalijasi
dalijasi
dalijasi ir vėl
išvargęs atsibundu darže tarp vijoklių
nusidėjęs atsirandu nakty
ne vien tave Dievas taupo
ne vien tu visiems bemiegant
atsibundi

bandė vieną deportuoti
manė, kad su naciais buvo susidėjęs
bendradarbiai sako, gali būt
jis tylus, sėdi vienas pietų pertraukoje
ryja sumuštinius
kaimynai vos iš viso tiki
kad tarp jų galėtų būti toks
žmona tokia miela
sūnūs patys jau tėvai
iš bilijonų
Achilas matos prie ribos
degančiom akim
pasiruošęs Hektorui atkeršyt
stovi amžinai jis stulpas
tik vaizduotėj broliai vyrai
patys grūdo peilius Hektoro krūtinėn
tik vaizduotėj broliai vyrai bunkery
atsimena vaikystėje
tarp sienų ankštas vietas
būtų galima ten atsidust
akis pripratint prie šviesos
sunkios molio formos
tyliai užkandžiauja
prie žemėlapio žvakutė
rodo baimės centrą
va, adrenalino kalnas
pagreitinto galvojimo elektra
vėl ant manęs išsilieja
kaip audrų upeliai
bėga amžius

atmenu fizikos vadovėly nuotrauką
sėdi 1950-jų mašinoj žmogelis
kol trenkia laboratorijoj gamintas žaibas
apsaugotas guminių padangų
ir besišypsantis vidury šio šimtmečio
pačiam gyvenimo gražume
pagaliau ir aš atsirandu
pirmąkart, kai pats gavau vairuot
ar kai davė man balsavimo teises
ar kai nakty lovoj galva pilna m
kur m = mintis
= didžiulio krašto pasididžiavimas
milijonas kilogramų Babilonijos stiliaus siena
tarp kalnų tvenkinys kaip katedra
nugąsdinanti iš apačios bespoksančius miegalius
ežeras su burlaiviais,
kur tik prieš metus malūnsparniai
nuleisdami į vietas generatorių dalis
kasnakt prižadino inžinierius iš m
kur m vis miegas
iš amžių, kai sapnavau dieną naktį, saldumynus
ir c = šviesos greitis virš lovos erdvėj
kai persunkia dienų dėžutės ryto įkaitis
kaip korio ląstelės
baltas tvenkinys lyg fonas nuolankesniam sapnui
sultingesnei m kur m = money
kai išvingiavimai vaizduotėj — tūkstantis darbuotojų
ant pastolio prie bekylančio baroko
E vis tiek ne šiam pasauly
kol m negauna nors dalelę masės
nors ostijos lengvutį svorį
palaimintom, nuplautam rankom iškeltą
padaugintą iš c
praktiškai didžiausias numeris
kol m = mirtis
ir tik tada