Vaikystės miegas

Ar jūs atsimenat vaikystės miegą
be rūpesčių, atodūsių ir be sapnų?
Kai viskas, kas nėra tyla, palieka
jūs kambarį ir greit išeina iš namų.

Aplinkui jus sustoja – eit, kas ėjo,
uždaro motina bais’ atsargiai duris.
Už lango tik kvatoja kvailas vėjas,
tik kartkartėms šviesos šešėlis siena nusiris.

Ar nenorėtumėt sapnuot vaikystės miegą
kaip pasaką gražiausią iš fantazijos šalies?
Užmiršti viską, kas nemiela,
užmiršt plakimą nevilties –
ir vėl miegot vaikystės miegą
pas gimto namo užsklęstas duris.