->
TAI BUVO vaiskūs, šviesūs rudenys, rugienos
Apnertos žvilgančiais voratinklių šilkais,
Linksmi paukšteliai, lyg vėje paleistos pienės,
Ir gervių nuvirvenantys pulkai…
O kaip džiaugsmingai krykštaučiau, bėgiočiau, džiaugčiaus
Tenai, vaikystėje, kur imdavo gili
Nostalgija išskrist su išskrendančiais paukščiais
Į tolimas, į nuostabias šalis…
Palikite komentarą