Ugniasargė žiūrėjo

Tu šypsaisi,
Padavėja,
Dega akys –
Du šulniai.
Tavimi susižavėję
Mes visi
Girti velniai.

Supas knaipėj
Rūkas šėmas,
Pakaruoklis –
Ant pušies.
Mano skausmą
Pasiėmus
Ant padėklo
Tu nešies.

Dar atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Gal ir aš
Kada išėjęs
Pasisupsiu
Ant pušies.

Su manim –
Šią naktį
Draugas
Porą duok
Aitrių taurių.
Vietoj to, –
Kad jį
Pa-smau-gus, –
Aš už jį
Ir ją geriu.

Nebijok,
Vikrus šaunuoli, –
Iki dugno
Gerk ir tu.
Šaipos kipšas
Ten, pasuoly,
Rodo peilį
Tarp dantų.

Bet nekelsiu
Kerštui rankos.
Nepastosiu
Tarpdury.
O jinai –
Tegu sau trankos.
Tegu renkas
Bet kurį.

Ar girdi
Širdis kaip staugia ?
Aš – girčiausias
Iš girtų
Ant jos kaklo
Pasismaugiau!
Pasismaugsi
Dar ir tu…

Dar ir tu
Gali netekti
Vieną kartą
Mylimos.
Ir ateisi
Šaltą naktį
Čia ieškoti
Šilimos.

Tai atnešk,
Žavi nešėja,
Tos degtinės
Kaip tulžies.
Nebijok,
Neišprotėjau –
Nesisupsiu
Ant pušies.