Tikrovė vaikystės detalėj

Keliaukit, lygumos,
nes jūsų laukia tie, kurie šiandieną gims,
ir jūsų laukia tie, kurie šiandieną skirsis,
kaip skiriasi nuo kranto atlauža maža,
kaip skirias kūdikystė nuo jaunutės motinos.

Tikrovė nelauktai šiurpi, kaip mūsų protėviams
“Nuo bado, maro ir ugnies išgelbėk, Viešpatie!”
jau plėšia paskutinį mano žaislą –
prisiminimą iš vaikystės…
…arkliai, nulaužta koja stirna,
žirafos, popierėliais aplipdytos,
ir pelė kvailom akim…
“Dabar esi tu didelis. Jau džiaukis”.

Dabar ir lygumos artėja į mane…
Visi krūmokšniai… Juodžemiai…
Ir juodžemy nutilusi širdis…

Aš netariu nė žodžio.

Aš žinau – aš negalėjau išeiti…

Mūsų karstan suguls veidai ir rankos,
ir mūsų karstą paukščiai klykdami lydės.
Mūsų karste užges diena ir pėdos
pavirs į vieną aidintį ir begalinį žingsnį.
Mūsų karstan suguls visi prisiminimai ir žaislų skeveldros,
tabako pirmas dūmas, pirmas mama ir pirma sumindžiota
varlė, ištįsęs ligi miško sliekas, voverė prie plento ir nukritusi skuja…

Paliks tiktai ant namo sienos užklijuoti žodžiai:
“Mes išnuomojam butą. Butas su baldais.
Seimininko vanduo ir apšildymas.
Kreipkitės nuo 12 iki 24
arba nuo 24 iki 12 valandos”.