Tautiška daina

Brangi šalie žaliųjų rūtų, vis nedrįstu klausti,
Kas Tave didžiuliam vargui nūdien pasikaustė?

Kas Tave varguolei daliai šiandien pasikinkė,
Ar mes patys, ar kiti kas, tyčia susirinkę?

Tu su beržais, tu su kryžiais, su žaliojom rūtom;
Mes palinkę kaip kareiviai eisim ant pakūtos…

Išvedei artojų sūnus ant jūružių krašto
Ir liepei gražiai dainuoti kaip iš aukso rašto.

Kaip dainuosiu? – Pasakysi, kad šie žodžiai grubūs,
Kada vargas aprėdytas melsvo šilko rūbais.

Įklausiau aš, kaip artojas po žagre suklupo –
Pasijuokt valia valužė karminuotom lūpom!

Mes paliekam, mes užmirštam Tave pakelėje
Ir vis norim dar įtikint, kad įsimylėję…

Kas iš rūtų, kas iš mėtų, kas Tau iš lelijų,
Kai vargeliais vargūnėliais rudenėlį lyja?

Mes žadėjom Tave jauną kelti ligi saulės,
Kai artojai pėsti nešė į Červonką kaulus…

Tai todėl nūnai ir noriu širdimi paklausti,
Kieno rankos didžiam vargui Tave pasikaustė?