Šventės

Būna didelės ir mažos,
Būna – neprašytos.
Būna kartais tokios gražios,
Tartum vyšnioms žydint.

Būna jos, nelyg balionai,
Tuščios – nesisveikink!
Būna, kad nebūna duonos,
O vis tiek švęst reikia.
Būna jos triukšmingos, tartum
Vilniaus gatvės rytą.
Būna tokios tylios kartais,
Kaip daina pelytės.

Pasitaiko – baisiai ryškios –
Slepias dirvoj sliekas…
Sudega, it peteliškės –
Pelenai telieka.

Būna girtos, kaip statinės –
Patvory voliojas…
Būna – melsvas žiedas lino –
Su savim vilioja.

Būna – kaip dulkėti plentai,
Kaip surūgęs pienas…
…Man nereikia švenčių – šventos
Visos mano dienos…