Sniegas Vėlinių dieną

Pirmasis, toks visų laukiamas
Literatūrinis, smarkiai atskiestas sentimentais
Pasak žodžių, visada netikėtas
Iš tikrųjų – tikėtas, žinotas,
Nuo vaikystės mokamas atmintinai
Pirmasis – dar švarus, uždažantis viską baltai,
Tik ne taip steriliai kaip ligoninėj
Bet man – tai kiti sentimentai
Močiutė kaip skuto bulves
Taip ir išėjo – vienplaukė, basa
Senatviškai papurtusi septyniasdešimtmetė laumė
Kartūnine palaidine peilis rankoje
Kaip pati vėliau pasakojo,
Panūdo aplankyti pusseserę, kur gyvena už poros namų
(Iš tikrųjų – mirusi)
Namiškiai išvažiavę lankyti kapų
Per patižusį sniegą
Basa, o kareivio rikiuotės žingsniu
Šlept žlegt šlept žlegt
Praeiviai tik žiūri
Ir, kas keisčiausia, ne į ją, o į pėdas
Ant pirmojo sniego