Siesta

Į miegūstą kaitros susnūdimą
Nusiyrė vėsus debesėlis,
Ir žilpinančios saulės šešėlis
Ant įkaitusių smilčių parimo…

O ramybe! Aplink mane plazda
Tavo žingsniai. Per dieną tu giedi
Margaspalviam atogrąžų žiede
Ant bedugnės siūbuojančio krašto.

Baltas saulės ganyklų ėrelis
Ant auksinių kalnų pasilieka,
Susitikęs ten pokaičio miegą.
Tu plauki, debesėli išbalęs!

Pro švelnių tuščio sodo pavėsių
Susimąstymą — graudų ir gilų —
Iš dienovidžio degančių vilų
Aš tave dangumi palydėsiu.