Saulėti lakūnai

Jei būčiau mūzų įkvėptas poetas,
dainuočiau saulėtą lakūną…
Dainuočiau jo drąsą, nuostabų lėktuvą,
nes ten – melsvoj erdvėj,
kur žmonės mintimis vos retkarčiais tebūna,
jis jau šiandieną anksti rytą buvo!
Žiūrėkit, ten aukštai, kur debesys šakojas,
kur jūsų, atsilikę dainiai, vien tik mintys siekia,
lakūnai ten su rankom ir su kojom…
Poetai, jūs dainuojat meilės galią
ir mėnesieną šviesią,
ir ponias, šokančias per iškilmingą balių,
ir paslaptingus pašnekesius „dviese“….
Kodėl gi jus šiandieną taip atšalę?
Kodėl gi jūs žmonijos akys,
ir kažkodėl nematot,
kaip skrieja aukštumoj ir saulėn kelią tiesia
plieninės, nuostabios, naujoviškos plaštakės?!
Įgriso jūsų skolintos svajonės:
,,Būt ar nebūt“ palikite bedarbiams;
tikrai drąsesnės buvo amazonės,
kai gynė savo moterišką garbę.
Tokius, kaip jūs, iš fronto išvaro,
nebūkit valkos ant naujojo plento!
Aš nesakau, kad reikia mums karo,
bet, pagaliau, pradėkime gyventi!
Juk jūs įliedavot žmonėms ugnies į širdį,
juk jūs kadaise kūrėte ir griovėt…
Mes ilgimės erdvės, minties platybės, galios!
Mes laukiame iš jūsų naujo žodžio;
juk radio bangos ne nuo vakar skrodžia
mūsų planetos atjaunintą kūną,
ir gimsta erdvėje naujoviška tikrovė –
plieninės valios – saulėti lakūnai.
Štai vienas lėktuvas, antras, trečias… šimtas
alsuoja jie motorų sutartinėj…
Ar kas galėtų lietuviui išimti
tą skausmą, kuriuo Lituanicą minim?
Bet ar jūs rasit bent vieną lietuvį,
lietuvį iš kraujo ir kūno,
kuris nenorėtų, kuris neilgėtųs
pasveikinti saulės lakūnų?
Šimtas lėktuvų padangėj tai dulkės,
kurias saulėlydžio saulė nudažo;
ir, rodos, ji sako, šypsodama kužda:
„Lietuviai, tai maža, dar maža…
„Kada Europoj paseno jau „Dox’ai“
„ir šiaip visokie „Grafai Zeppelinai“,
„kad Lietuvoj dar žmonės“
„važiuotų traukiniūkščiais, kūrenamais koksu“,
„ir viršum jų galvų dangus vis būtų plynas“,
„be kolonijų, miestų ir oro salų… “
„Ne! Tai ne naujoji Lietuva“,
„tai tik dėžutė plepalų“.
Stichija šaukia mus, nes tik kovoj buitis,
nes tik laimėjime gyvenimas!
Ir kai liepsnos žaibai – bailiai rūsiuos tetūno,
Mes sveikinsime erdvę ir saulėtus lakūnus!