Šaltinis

I

Saulė. Tvaikas. Dulkės. Ir šešėliai.
O kažkur toli varpelis sidabrinis…
Ieškai jo, kad širdį tau nustotų gėlę,
ir randi: kaip ašara – šaltinis.

Šalnos. Ledas. Pagėla. Ir gruodas.
O kažkur toli varpelis sidabrinis …
Ieškai jo, gal jis praves pro naktį juodą,
ir randi: kaip ašara – šaltinis.

II

Sustoja rytą kūdikis pas srovę šaltą, gaivią,
o vakare pro ją grįš milžino galia.
Iš jos atsigeria paklydęs pakeleivis,
ir paukštis trokštantis, ir samana žila.

Ji tūkstančius, viena ji tūkstančius pagirdys
ir vis gyva ir vis jauna srovens.
Iš jos atsigeria paliegę mūsų širdys
ir nebebijo vėtrų nei rudens.