Rauda

Gimtąjį lizdą apleidžia
Mažas paukštytis išaugęs,
Jaunus sparnus išsiskleidžia,
Skrenda padange ir džiaugias
Dūsauk, verge, rūsy,
Kad tu žemė esi…

Driekdamas pieva šešėlį,
Tyliai iš tolio atėjęs,
Plaukia tolyn debesėlis,
Skrenda, kur varo jį vėjas –
Tyliai verk ilgesy,
Nes tu žemė esi…

Šykščiai iš amžių bedugnės
Žemės sutemoms šviečia
Amžino aukuro ugnys,
Dievo žvaigždynų spiečiai –
Tavo naktis tamsi,
Tu gi dumblas esi…