Praeitis

PRAEITIS kaip uodas zyzia –
Nekantraut imi,
O naktis, kaip Mona Liza,
Šypsanti, rami.

Bet staiga nušvito lange…
Kas gi taip vėlai?
Tai jinai! tai ją taip brangią
Neša angelai!..

Iš kapų svajonės kelias…
O kiek jų? O kiek!..
Kažkas zyzia: buvo melas.
Melas – netikėk!

Bet jei melas, visa melas –
Sapnas žabangus…
Tai vylingai žvaigždės balo,
Žemė ir dangus!

Ji tyra, jos vardas tyras
Ir širdis tyra!
O jei ne – pasaulis mirė,
Tai ir jo nėra!

Praeitis kaip uodas zyzia –
Netikėt imi,
O naktis, kaip Mona Liza,
Šypsanti, rami.