|
-> Laukiami, tartum vaikai,
Nelaukiami, tartum liga,
Skrenda per žemę laiškai –
Baltoji pūga.
[Daugiau…]
Aš kaime Kovo mėnesį gimiau,
Balandžio – jau žąsis kieme ganiau.
Gegužio vidury skaičiau knygelę,
O palikau tėvų namus Biržely.
[Daugiau…]
Rudenį geltoną
Ant šakos lazdyno
Supos du drakonai
Patys paskutiniai.
[Daugiau…]
Ten valgė ir gėrė, ten šoko ir juokės,
Ten skraidė linksmai, it plaštakės, lėktuvai,
Ten strazdas giedojo, kvatojo apuokas,
Ten buvo gerai, tik manęs ten nebuvo.
[Daugiau…]
-> Durų skambutis vis tyli,
Tie, kas išėjo, negrįžo.
Rūkas, per naktį pražilęs,
Sėlina pro lango kryžių.
[Daugiau…]
Neklausykite, kad skundžiuos,
Kad ant viešo kelio
Šešios dešimtys sekundžių
Plaka kaip širdelės.
[Daugiau…]
Jis panašus į durų raktą,
Į kirminą, į pilką pelę…
Jis išlenda bežvaigždę naktį
Iš urvo, iš tamsaus plyšelio.
[Daugiau…]
…Ir kada vieną rytą jis sunkiai susirgo Žila Senatve,
Ir suprato, jog jau niekada neskraidys,
Niekada neskraidys,
Niekada…
Sugalvojo tada jis numirti.
Ir pradėjo jis mirti, kai rytmečio paukščiai giedojo,
Kai skleidėsi gėlės,
Upeliai tolyn pasileido,
Čiauškėdami ryto niekus…
O leidžiantis saulei, jau buvo beveik nebegyvas…
Ir visko tada jam pagailo:
Kojelių bėgimo,
Rankelių nešimo,
Akelių švietimo,
Širdelės plakimo…
Ir šitaip jisai atsiduso:
[Daugiau…]
O eilėraštis – jis tartum laivas,
Uoste paliktas, baltas ir liūdnas,
Jis gyvena, kada tu skaitai jį,
Neskaitai – jo tarytum nebūna.
[Daugiau…]
-> Šis eilėraštis bus paskutinis –
Neberašysiu daugiau –
Užgeso kūrybos ugnelė krūtinėj,
Veltui įpūst ją bandžiau.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai