|
-> Stok! Jau sklinda išnaktų migla –
Stojo žemės tyrulių tyla…
Jei nuo jų vienatvės tu ginies,
Krauk lauželį, glauskis prie ugnies…
[Daugiau…]
Vėl, vėl pragydo vyturys…
Atverk dienos vargams duris!
Būties vainikas – tam, kas drįs…
[Daugiau…]
Per dieną nesukrovęs kraičio
Nei labui artimo, nei sau,
Aš, liūdnas, širdimi našlaičio
Naktovidžio bylos klausau…
[Daugiau…]
Painios žemės visos sritys –
Žmonės, labui nusiteikę,
Stengias išminties mokytis,
Mato, kad budėti reikia…
[Daugiau…]
-> Gavęs dalią bristi, eiti,
Stiprink kojų drąsą, greitį,
Kad nueitumbei dar gyvas
Ten, kur eisi, nevėlyvas…
[Daugiau…]
Praėjusio meto jau nykstančius žemės sapnus
Dainuoti baigiu.
Užversiu tiesiai ir kreivai išrašytus lapus
Šypsniu palankiu.
[Daugiau…]
1
Saulėtekio giesme pagarbinti noriu
Didingo gyvenimo skaistų altorių
Ir dieviškos galios įkvėptą kūrybą.
Kur žody minties spinduliavimu žiba,
Kur varsto juodų vandenynų gelmes,
Kol šviesų žemčiūgą į saulę išmes.
[Daugiau…]
I
Puikūs mano viešpačio namai:
Šimtabokščiai, krikšpoliniai, šviesūs rūmai.
Pažiūrėsi – temsta akys nuo žydrumo,
Palytėsi – skamba tūkstančiai aidų.
[Daugiau…]
Žaiski, jaunyste, džiaugsmu sukvatojus!
Pokylio rūme tu mielas svetys,
Kolei nelauktas ir greitas rytojus
Galvą pilkais pelenais pabarstys.
Niekam pasaulyje nepavydėdama,
Išpuošei pokylių rūmus rausvai.
Rytą alyvų žiedais sužavėdama,
Vakarą auksu žibintuos žvilgėdama,
Viską žadėjai, visus mylavai.
[Daugiau…]
-> Pro mano langą padangių liepsnos
Kaitros ugniniais verpetais verčias.
Žiedais pražydo pilki pelėsiai,
Ištirpo sienos ir juodos kerčios.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai