|
-> Gyventa neilgai. Tiktai užaugo medžiai,
Pavasarinių liūčių prausiami,
Tik aibės negandų nuėjo skradžiai
Po tėviškės šviesiuoju dangumi.
[Daugiau…]
Mūsų dienos – kaip šventė,
Kaip žydėjimas vyšnios, –
Tai skubėkim gyventi,
Nes prabėgs – nebegrįš jos!
[Daugiau…]
JUS, kaip vos išsiskleidusį žiedą,
Iš seniai nuskambėjusių amžių skinu:
Man dar šiltos jūs ašaros rieda
Ir dar skamba nemirę aidai ligi nū
Jūsų gyvojo balso ir jūsų sapnų…
[Daugiau…]
TU MANO laimė, tu mano vargas,
Tu mano džiaugsmas, tu mano viskas.
Pasaulis juodas, pasaulis margas,
Pasaulis vaiskus akyse tviska.
[Daugiau…]
-> MIELAS ir smagus laukimas
Atbanguoja vėjeliu,
Plaukdamas pilkais arimais,
Kalnais, slėniais ir keliu.
[Daugiau…]
BUVO šviesi naktis, kai sargybinio ragas
Sumaurojo siaubingas Vorutos pily,
Ir jo veriantį aidą – nejaukų, nesmagų
Pakartojo šilai, mėnesiena gili…
[Daugiau…]
MĖLIS tik ir auksas, tik skliautai ir smėlis,
Ir tyla nei amžinybe ošianti naktis…
Eina karavanas, slenka it šešėlis –
Nusitiesęs, nusidriekęs, kaip buitis…
[Daugiau…]
BUVO Capri saloj… Prie Tiberijaus vilos
Akmenėtu keliu greta slinkom pakalnėn
Ir jau žodžių pristigę, nusiminę ir tylūs
Mes pamatėme aiškiai, tarytum ant delno,
[Daugiau…]
TU ESI ta pakirdusio ryto
Aušrinės liepsnelė šviesi
Ir vidunaktį vėsų užkritus
Ant žiedo raselė esi…
[Daugiau…]
-> TARTUM perlų narai, kurie neria į mirtį,
Į akląsias gelmes, iš jėgų išmušti
Ir visai nukamuoti, išnirę tušti,
Atsikvėpusys leidžias į gelmę įnirtę
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai