|
-> Kasdien grįžtu namo pilkom, dulkėtom gatvėm –
širdis sunki ir visiškai tuščia.
Mano kraujuj įsisunkė didžiųjų plieno ratų
duslus ir amžinas plakimas ir kančia.
[Daugiau…]
Jo didelis šešėlis driekias per kalnynus,
ir palaidi plaukai plevena audroje…
Jis eina. Kaip sunkus griaustinio
dundėjimas jo eisena.
[Daugiau…]
Palaukime saulėtekio… Dabar šalta naktis
mums stingdo kraują; aš girdžiu, kaip tamsoje
pavargusiai ir dusliai mūsų širdys plaka.
Šitam mieste mes svetimi, mes palikti
tamsioj pastogėj klausomės, kaip mūsų kraujuje
lėti nuodai lėtai ir sunkiai teka…
[Daugiau…]
vakaras
Nešaukite, gatvės… Vakaro gatvės, nešaukite…
Leiskite man sapnuoti… leiskite man, vienam…
Mano sapnas, sunkus ir juodas sapnas, plaukia į čia.
Ak, nesakykite, broliai, kad tai vienuma,
kad bėgu nuo jūsų… Kaip dažnai aš nakčia
laukiu žingsnių, žodžių ir taip bijau tuštumos…
Bet šiandieną – gatvės, nešaukite: leiskit sapnuot…
[Daugiau…]
-> Kai jis pravėrė pirmą kartą kūdikio akis –
dangus su žvaigždėmis jose paskendo…
Ir Jis žiūrėjo: –
kaip Motinos ir Tėvo bailios rankos
Jo kūną segė kailiais, nes naktis
buvo šalta ir didelė:
[Daugiau…]
Vilnele, bėk į Viliją,
O Vilija – į Nemuną…
Sakyk: tėvynę mylime
Labiau mes už gyvenimą.
[Daugiau…]
Lyg mirusios jūros aplinkui…
Kuo alpstančią širdį paguost?
Iš nuovargio keliai sulinko
Oriolo pusnynų snieguos.
[Daugiau…]
Nūnai tu pats prieš mane tiesiai,
Ir vilties žvakė rankoj dega.
Drugeliai veržiasi į šviesą,
Girdžiu, kaip jų sparneliai spraga.
[Daugiau…]
Tais nudegintais takeliais…
Kai žolė žaliuos,
Grįžkit, mano dienos žalios,
Grįžkit atgalios!
[Daugiau…]
-> Dainuok, širdie, gyvenimą,
Padangę saulėtą ir gryną,
Ir debesėlį, vėjo genamą,
Ir smėlio taką per pušyną.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai