Žiemos sonetai

1

Nauji ir negirdėti žodžiai naujame cikle,
Rikiuokitės sonetų eilėse paradui
Ir pro skaitytojų tribūną eisena eiklia
Praeikite! Jus mylintis poetas veda.
[Daugiau…]

Rudens sonetai

1

Prie lango parimus nubodo
Žiūrėt amžinai į paniurusį dangų,
Kai debesys plauko pajuodę virš sodo
Ir ūkanos tolumas dengia.
[Daugiau…]

Pabaiga

Už lango jau ne vakaras, ne vėjas. Tai nakties negyvos akys
Sustingę stebi sielos židiny begęstančius vaizdus,
Ir nerami širdis lyg paukštis, kurs kadais krantan saulėtan plakės,
Šiąnakt virš tuštumos sūpuoja ilstančius sparnus.
[Daugiau…]

Penktoji vizija

I

Laukuose degė saulė. Buvo vasara. Ir augo didelė, švelni žolė miškų pavėsiuose,
Nuo upių pūtė šiltas vėjas atgalios.
Balti keliai tartum svajonės vienišos per lygumas beribėn tiesėsi,
Kai aš ėjau per žemę žydinčią, apsvaigęs saulės spinduliuos.
[Daugiau…]

Ketvirtoji vizija

I

Šiandien prisiminiau aš vieną nuotykį iš savo bundančios vaikystės metų,
Tą tylų vasaros sekmadienį, keliavusį pro mus,-
Kai ašen ir senolė – dviese –
Palikę buvom saugot ir dabot namus.
[Daugiau…]

Įžanga

Į žemę piktas vakaras atėjo,
Toks baisiai svetimas ir neramus,
O ten už lango blaškosi klajoklis vėjas
Ir lyg keleivis beldžias į duris.
[Daugiau…]

Improvizuoja rugiai

Buvo buvo diena. Tokia buvo tyla.
Tokia buvo tyla, sviro klevo galva.
Manyje gi taip pat kaip gyva
Mano sielos žalis Lietuva.
[Daugiau…]

Daina apie saulėtus namus

Į saulę šaipėsi lelijos.
Regėjos – visos iš dangaus.
O ašai čia, žalioj šaly,
Iš nuobodumo pavargau.
[Daugiau…]

Melodeklamacija

Nueina traukiniai. Geležimi nužviegia.
Ir mano sielvartas per telegramų vielą.
Aš vis manau – esi tyra, baltesnė užu sniegą,
Tu mano tolima, brangi ir miela!
[Daugiau…]

Liaudies dainos eilėraštis

Be vėjo. Be vėjo klony beržas lūžo.
Visos žalios šakos vieškelin palinko.
Mena ji: lydėjo anuomet mamužę
Ir kalnelį smėlio ašarom ištrinko.
[Daugiau…]