|
-> Praeitis kaip baltas paukštis
pro tave praskriejo,
nesugausi jos kaip paukščio,
niekas nesugaus, –
jo sparnuos sidabro žvaigždės
krito ir žėrėjo
jo sparnuos užgeso saulė
ir dalia dangaus.
[Daugiau…]
Po metų kūdikio švelnių,
po pabučiavimo vilnių
ramus ateina subrendimas,
ir tu, poete, vėl imies
skambios vidudienio giesmės
ir sielą sotini vėl rimais.
[Daugiau…]
Yra kur nors
dabar naktis juoda kaip skausmas juodas,
ir žemėje, ir sieloj, ir danguj šalna ir gruodas,
ir amžina mirtis ten bus.
[Daugiau…]
Ėjo tautos į naktį, į tamsią, į klaikią,
o jų dainiai dainavo į laimę einą …
Kruvinų, alkanų minių minios juos keikė –
tai bepročių keliai, tai bepročių daina!
[Daugiau…]
-> Ar tu verkei su tais, kur žemėj verkė
ne duonos… – laisvės, saulės ir žiedų? ..
Diena, kaip kūdikis, pailsus užsimerkė,
ir liko šalta, juoda juoda ir gūdu.
[Daugiau…]
Žemės sutemų pilkas keleivi,
ko į kalnus ieškot tu keliausi,
nepalik savo tėviškės kloniuos
to, kas širdžiai tau buvo brangiausia.
[Daugiau…]
Šaukiu aš tautą, GPU užguitą
ir blaškomą it rudenio lapus,
į nauja vieškelį, į nauja buitį,
kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.
[Daugiau…]
Aš ištiesiau šakas, kaip terebintas,
nuo Nilo žemupio lig Nemuno deltos,
sidabro žvaigždėm man ant lapų krintant
ir yniui puolant, – aš šaukiau tautas.
[Daugiau…]
Tu sapnavai – eini per žemę plačią plačią,
toks didelis – nuo žemės lig aukštojo dangaus.
Ranka žvaigždes renki, o kojos žiedus krečia,
Ir visame kely nei paukščio, nei žmogaus.
[Daugiau…]
-> Juodam pasauly šviesos ieškojau
ir prie bedugnės tyliai sustojau:
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai