Pabėgusi laimė

Ji bėgo be tako, be kelio –
Jai šaukėm: “Ar tu patrakai?”
Ir matėm, kaip linko berželiai,
Kaip tiesės jai lygūs laukai.

Per pievas, per tamsų pušyną
Ji bėgo plaukais palaidais –
O vardo jos niekas nežino –
Ją šaukėm gražiausiais vardais.

Ji mūsų šaukimo nepaisė.
Negrįš jau, negrįš niekada –
Ir mes nūnai kremtamės baisiai,
Kam jos nesulaikėm tada.