Ofelija

OFELIJA beprotė, Ofelija mylinti –
Balta kaip sniegas, skaisti gi kaip ašara.
Vienuma prie upelio Elsinoro apylinkėj,
Ir gluosniai nei žodžio, nei žodžio neprataria.

Su žagarais, su žolynais nuvytusiais…
O gluosnių tai gluosnių tamsi litanija!…
Ir žvaigždelė per dangų kaip ašara ritosi,
O ji vis tikėjo ir vis dar manė ji…

Tikėjo Hamletu. Tylon įsiklausiusi,
Girdėjo, kaip gluosniai ošė kartodami: –
Ofelija, nimfa, prisimink mano nuodėmes
Savo maldose, maldose švenčiausiose!..