Ne visai eilėraštis

jau neberašau eilėraščių
kalbuosi su mirusio angliakasio dukra
arba liežuvio galu laižau
antracito krūtis
arba geriu juodą arbatą
su bergamotės prieskoniu
žiūrėdamas tarsi į langą
bet taip tik atrodo
dažniau matau properšą
tarp tavo gyvenimo ir mano mirties
kurioje užtenka vietos abiem
ypač sausy kai nieko daugiau
ir nereikia sėdėti gerti juodą arbatą
juodomis neregio akimis žiūrėti
vienam į kitą ir matyti baltą sniegą
baltą popieriaus lapą baltą kūną