Melas

Kažkas tarė: šis pasaulis serga … – Melas! –
Netikėjau. – Ne! Ne! Ne! – šaukiau.
O kasnakt jis blaškėsi išbalęs
ir kasdien vaitojo vis, klaikiau.

Kažkas tarė: mūsų žemė miršta … – Melas! –
Netikėjau. – Ne! Negali būt…
O nuo šiaurės ligi pietų ilgiausias kelias
buvo kelias vien juodų grabų …

Kažkas tarė: mūsų saulė gęsta … – Melas! –
Netikėjau. – Ne, tai netiesa.
O viršum visų laukų regiu, kaip puola
kaip baisi gelmė – tamsa.