Mano žvakė

Mano žvakė dega,
mano žvakė tviska,
kambary šešėliai,
bet ramu, jauku.

O užpūtęs jąją
(pasakysiu viska),
užuvertęs knygos
nerašyta lapą,
liepčiau verkti… kasti
ligi juosmens kapą – – –
Ir nueičiau eičiau
pomirties taku…