Mandolinos

O, kaip tos mandolinos duoda,
Pabirę lapuose laibais
Liepsnų liežuviais, naktį juodą
Suskaldę skambančiais žaibais!

Ir nei tėvų, nei motinų neklausančios merginos
Per naktį klauso lig aušros, kaip skamba mandolinos.

Tarp mandolinų vaikšto vėjas
Ir čiulba debesys žali,
Ir melodingos bangos liejas
Šiltoj, dainuojančioj šaly.

Nebijoki, mandolinos mūsų nesuras,
Nebijoki, mandolinos nieko nesupras.

O mandolinose – patrakęs
Sinjoras: durklas ir širdis.
Ir dega akys, tartum žvakės,
Ir skuba meilė ir mirtis.

O, kaip tu drebi, o, kaip tu glaudies,
Skambant mandolinoms vidury nakties.