Liaudies dainos eilėraštis

Be vėjo. Be vėjo klony beržas lūžo.
Visos žalios šakos vieškelin palinko.
Mena ji: lydėjo anuomet mamužę
Ir kalnelį smėlio ašarom ištrinko.

Žalios mirtos džiūvo užu stiklo lango.
Broliai kraitį vežė – ant pačių Sekminių!
Gegužės padūko. Žirgas vartuos žvengė, –
Rūtų vainikėlį pasagom sumynė…

– Kelkis, motinėle, su variniais raktais!
Užrakinsim rankom dalią gedulingą.
Paviešėsi dieną, ir nors vieną naktį
Man pasupsi vargą ant žilvičio lingės…

Ei liliute lilia! Dienos tai pailgo.
Nebėra, nėra jau kas vargelį neša.
Eisiu ir išeisiu. Vieškelis pailgas!
Vaivorykštėm dangų raganos išrašo!

Vai, ir vėl be vėjo klony beržas lūžo.
Eina, gal atras dar – negi laimė mirė?
Žvelgia – saulė leidžias. Klauso – vėtra ūžia.
O raudoni skruostai sidabru pabiro…