Lemtis

Tave kalnų viršūnės šaukia,
tavęs pakalnės žalios laukia,
o tu, kaip vergas vakarais,
čia stovi, lauki ir dairais.

Tau čia žiema kelius užpustė,
praleidai čia tu naktį rūsčią-
ir amžių amžiams likt tau čia
su sielvartu ir su kančia.