->
Aš ištiesiau šakas, kaip terebintas,
nuo Nilo žemupio lig Nemuno deltos,
sidabro žvaigždėm man ant lapų krintant
ir yniui puolant, – aš šaukiau tautas.
Kaip palmė Kadėse, uolų aš nebijojau,
ir kaip pušelė taigose – speigų,
skridau kaip aras po dangum aukštuoju,
“pakilkit, – šaukdamas, – iš priespaudos vergų!”
Aš motina pasaulio viso vaisiaus,
jokia galia manęs pavergti netesės.
Mirties kovon einu aš su beteisiais,
o iš mirties nešu gyvenimą, teisės.
Palikite komentarą