Knock out

KAŽKAS, tartum gitaros aidas,
Kažkas taip sena, taip verksminga…
Ir menasi nusviręs veidas
Kažkokio čempiono, išmušto iš ringo.

Pasiutęs riksmas, beprotiškas šauksmas
Jo paskutinį sapną drumsčia,
Ir ima apmaudas ir tokis jausmas –
Pakilus pagrūmot bejėge kumščia.

Ir akys gesdamos išsimuša iš kelio
Ir klaidžioja kažkur, kažko dar ieško,
Bet taip skaudžiai ramu ir taip akyse žalia,
Ir norisi atleist ir angelui, ir niekšui…

Dar lūpos šnabžda: – Aš kumščiavaus dėl juoko,
Dėl reginio, kad tu akimirksnį užmirštum.
Tai jau toks pasaulis, tai jau laimė tokia,
Kur rungiamės, kur juokiamės, kur mirštam!

Dar daugel verks ir juoksis, o aš galiu jau spjauti
Į šį pasaulį, į šį didžiulį bokso ringą!
Jūs trokštat reginio, jūs trokštate nokautų?..
Deja, jau mano sąnariai sustingo…